2011 m. gruodžio 31 d., šeštadienis

Laimingiausi Nauji

Šį vakarą, šiuos 2012 Naujus sutiksiu su pačiu savimi. Kitaip sakant - vienas.

Pirmą kartą sutinku Naujus vienas. Greičiausiai tai pirmi metai, kai galiu pasakyti, kad esu tikrai laimingas, būdamas pats su geriausiu savo draugu - pačiu savimi.

Tai nepaprastas, geras jausmas, kai galiu jaustis savimi, pasirinkti kaip noriu būti, ir patirti kažką naujo ir neatrasto. Tai nereiškia, kad reikia atsiskirti nuo visų, užsidaryti ir manyti kad būsi laimingas. Priešingai, būkite ten, kur jausitės laimingiausi, būkite laimingiausi :)

Savo ištikimiems skaitytojams bei draugams linkiu:
  • kad kiti metai būtų laimingiausi už visus praėjusius;
  • sėkmės siekiant to ką užsibrėžėte ir įgyvendintų rezultatų;
  • gerų žmonių aplink save ir stiprybės atsiriboti nuo blogų
  • džiugesio smulkmenose;
  • daugiau laiko sau - saviugdai ir savityrai;
  • mažiau abejonių;
  • drąsos būti savimi;
  • didelių svajonių, bei gebėjimo atrasti į jas vedančius kelius.

Laimingų Naujųjų 2012 metų!
J.

2011 m. gruodžio 29 d., ketvirtadienis

Nesėkmingi planai - kaip planavimas gali jums "kenkti"

Artėjant Naujiesiems žmonės pradeda kurti planus ateinantiems metams, kaip nuo Naujųjų pasikeis jie patys ir pasikeis jų gyvenimas. Kiti, priešingai, neplanuoja, negalvoja, ar net priešiškai žiūri į planavimą.

Nors nesu metinių planų sudarinėtojas (susidarau juos tada, kai reikia, nedelsdamas, ir pagal poreikius atnaujinu), bet manau kad planavimas leidžia pasiekti didesnių rezultatų, būti labiau organizuotam ir... laimingesniam.

Bet yra tipai planuotojų, kurie "planuodami" sau kenkia:
Pirmas - apie tai, ką susiplanavo jie negalvoja rimtai, jiems tai žaidimas, loterija, atsitiktinumas.
Antras - planuodami jie jaučia apmaudą ir išankstinį nusivylimą, kad turės siekti kažko. Ir jei nepasiseks jie galės pasakyti "aš juk sakiau".
Trečias - jie visaip kaip bando įsijausti į tikslus, tačiau jiems nepavyksta, ir jie nusivilia proceso pabaigoje - aš padariau viską, bet man nepavyko. Dažniausiai po to jie nebegrįžta prie tos pačios veiklos, ar srities.

Greito recepto, kaip tai galima pakeisti - nėra, bet galima pasigilinti į priežastis, dėl ko tai vyksta, ir kurios, gal paskatins imtis veiksmų. Priežastys - psichologinės traumos, dažniausiai patirtos vaikystėje.

Jei planavimas jums tik žaidimas, greičiausiai savo gyvenimą gyvenate taip, kad jis jums "atsitinka". Nedarote sąmoningų žingsnių, link to ko norėtumėte, ir ko jums reikia. Tai nesėkmės baimė. Baimė, kad nepaskisite ar ne iki galo pasieksite rezultato, arba dar blogiau - galima sėkmės baimė
Vaikystėje jus "išmokė" bijoti nesėkmių, nes už nesėkmes baudė. Jei nieko nesiekiate, reiškia ir nepasisekti negali, reiškia niekas už tai nebaus.
Sėkmės baimė, jei bijote dėmesio, kurį pritraukia sėkmė. Tėvai jus nuolat saugojo nuo visko, taip išmokote nesusidurti su nesėkmėmis ir pasąmoningai jų vengti.

Jei planuodami iš anksto jaučiate nusivylimą ir apmaudą, manote, kad niekada to nepasieksite, bet vis viena darote, nors ir nepatenkinti, greičiausiai jūsų gyvenime daug pasyvios agresijos.
Kaip jus traumavo? Vertė daryti dalykus, kurie jums nemalonūs, ar nenaudingi. Galimas dalykas, vaikystėje gyvenote ne savo, bet savo tėvų gyvenimą, įgyvendinote jų neįkūnytas vaikystės svajones. Taip pat greičiausiai bausdavo už neklusnumą. Taip jums bet koks "planas" atrodo nukreiptas prieš jus.

Jei nuolat stengiatės ir nepavyksta, vaikystėje jus "išmokė", kad nuo jūsų veiksmų, jūsų gyvenimas nepriklauso. Jūsų poreikiai buvo ignoruojami, taigi išmokote kad nuo bet kokių pastangų nelabai kas keičiasi. Kad ir ką bedarytumėte, pasąmoningai vis sau įrodote, kad gyvenimas nuo jūsų nepriklauso. Ir... jei priklausytų, pasidarytų labai baisu, juk tai neįprasta.

Ką daryti?

Pirmiausia, būti sąmoningiems ir bandyti suprasti savo jausmus, kuriuos jaučiate kai galvojate apie ateitį.
Patyrinėti tai ką jaučiate. Iš kur tai kyla? Gal prisimenate kada tai atsirado?
Jei suprantate savo jausmus, nebijokite jų. Pripažinkite. Po to galite pabandyti juos "padėti į lentyną", pažiūrėti iš šono, kaip į tai žiūrėtų kitas žmogus.
Kad ir kaip jaustumėtės, tiesiog darykite, padarę anksčiau minėtus žingsnius. Išsiugdykite įpročius kurie pakeistų jūsų senus įsitikinimus. Po kurio laiko pastebėsite, kad pasiekėte kai kurių tikslų. Nuolat prisiminkite tai. Ir darydami naujas užduotis, nuolat priminkite jausmą, kuris kilo, kai pasiekėte to ką užsibrėžėte.

Jums pavyks!

Laimingesnės dienos :)
J.

2011 m. gruodžio 22 d., ketvirtadienis

Nusprendžiau galutinai :)

Po svarstymų ir dėliojimų galvoje, nusprendžiau galutinai: "taip, tikrai užsiimsiu konsultavimu-treniravimu-mokymu". Gal jau pastebėjote - blogo viršuje atsirado meniu į mano puslapį apie profesinę veiklą.

Kol kas, man pačiam tai naujas patyrimas, ir kartu grįžimas prie to kas man patinka - mokymai ir konsultavimas.

Sena kinų patarlė sako: "1000 mylių kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio"... Taigi, žengiau :)

O kaip seksis, bus matyti.

Laimingesnio gyvenimo!
J.

2011 m. gruodžio 14 d., trečiadienis

Kada reikalingas "trečiasis asmuo"?

Būna, kad padėtis atrodo be išeities. Kaip besvarstytum, ką begalvotum, atrodo įmanomas tik vienas ir pats nepalankiausias sprendimas. Arba atrodo, kad dabartinis sprendimas pats geriausias, tačiau laikui praėjus, pliaukštelime sau delnu per kaktą ir sušunkam: "Kad būčiau tada pagalvojęs!!!"

Dažniausiai alternatyvų yra gerokai daugiau, nei įsivaizduojate. Jas sunku pamatyti dėl to, kad esate "savame kailyje".

Vienas iš labai paprastų metodų kritiškai įvertinti padėtį, arba rasti sprendimą - išlįsti iš "savo kailio" ir pažiūrėti į situaciją, ar problemą trečiojo asmens akimis. Taip, tarytum tai, kas dabar atsitinka su jumis darytųsi su kitu žmogumi. Ką jam patartumėt? Kaip jam geriau elgtis tokioje situacijoje?

Būkite sąmoningi ir negalvokite apie "tą kitą žmogų", kaip apie save. Tai  - ne jūs.

Įvertinsite visa kas vyksta kitomis akimis. Ir greičiausiai išeitis iš padėties, bus žymiai geresnė nei tikėjotės :)

Laimingesnio gyvenimo!
J.

2011 m. gruodžio 11 d., sekmadienis

Rytojus yra šiandien!

Rytoj...
pradėsiu sportuoti
   nustosiu išlaidauti
      pradėsiu mokytis kalbos/naujų dalykų/ruoštis egzaminui
         mesiu žalingą įprotį
            pasakysiu koks man svarbus tas žmogus gyvenime
               praleisiu laiką su artimais žmonėmis
                  nutrauksiu santykius kurie mane žaloja
                     pailsėsiu/paskaitysiu/išsimiegosiu
                         sveikiau maitinsiuosi
                             .....

Sąrašas gali būti begalinis. Užsipildykite jį patys.

Jūsų gyvenimas vyksta šią akimirką. Jis vyksta skaitant šį įrašą. Todėl tai, ką planuojate daryti rytoj – darykite dabar. Rytojus gali ir neišaušti.

Rytoj turėsite milijoną ir vieną priežastį viską pradėti poryt... Taip jūsų gyvenimas ir liks nugyventas rytojumi, kol vieną dieną pasibaigs, kaip "normaliai praleistų dienų" maratonas, nes visą laiką kas nors trukdys tam, ką pradėsite ... rytoj, ne šiandien.

Gyvenk šiandien! Gyvenk dabar! Gyvenk čia!

Pabaigai, man labai patinkanti Nike reklama: "Vakar tu sakei - rytoj"...


Nori pokyčių? Registruokis 30 savaičių programoje ir pradėk savo asmenybės transformaciją.

2011 m. gruodžio 4 d., sekmadienis

Kodėl Forestas Gumpas sustojo?

Pagrindinės minties metaforą pasiskolinau iš kitos bloggerės, Vicky

Mintis paprasta. Kartais reikia sustoti ir pailsėti ir pasitikrinti kursą.

Pastarosiomis gyvenimo dienomis nuolat jaučiausi bėgantis niekada nesibaigiančią distanciją. Kai atrodė, kad tarpinis finišas jau čia pat, jis vis nusislinkdavo tolyn ir tolyn. Kaip horizontas, kuris kiek prie jo beeitum, visada bus priešaky.

Ir čia ta mintis iš filmo Forestas Gumpas labai tiko - pamenate, kai jis bėgo per Ameriką? Pirmyn, atgal, po to vėl pirmyn. Vieną dieną jis sustojo, ir nusprendė eiti namo. Nes jis pasijuto nubėgęs savo distanciją.



Labai dažnai taip elgiamės gyvenime - bėgame, nes kažkada pradėjome, manydami, kad tai tik laikinas bėgimas, kad tai tik tol kol išspręs laikinas problemas, kad tai smagu... Bent jau aš taip dariau.

Ir po metų, dešimties, dvidešimties vis dar bėgame savo distanciją, nors problemų nebeliko, arba jų negalima išspręsti bėgant, ar bėgimas jau visiškai nebedžiugina.

Tai gali būti bet kas - darbas, santykiai, hobis, žalingas įprotis, ar tiesiog sėdėjimas prie teliko.

Dalis žmonių su kuriais pradėjai trasą nubėgo priešaky tavęs, ir jų jau nepasivysi, dalis liko užnugary. Net jei su jais gyveni kiekvieną dieną, jus gali skirti kilometriniai atstumai.

Kartais labai gerai sustoti, apsižiūrėti kur esi ir kodėl darai tai ką darai, ir gal suprasi, kad esi ne ten kur visą gyvenimą norėjai būti. Jei tavo tikslas vis dar pakeliui - puiku, pirmyn! O jei jau matei visus nuostabius vaizdus savo trasoje, ir bėgi ją 10 kartą? Imk kitą. Bėk ten kur dar nebėgai. Gyvenk!

Laimingesnės dienos!
J.

2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis

Mano diena

Šiandien, prieš 39 metus aš gimiau. Ačiū už sveikinimus visiems draugams ir pažįstamiems.

Kokie jausmai apima kai artėja gimtadienis, ir jis nutinka? Anksčiau išgyvendavau kažkokią priešdepresinę būseną, būdavo liūdna, ir norėjosi slėptis nuo visų. Aišku patyliukais, galvoje sukdavosi mintis: "noriu kad mane surastų". Tačiau niekam to nesakydavau, nes išsidavęs atrodyčiau ne tik liūdnas, bet ir silpnas. (Šiandien man nesunku pasakyti, kad taip, kartais būnu silpnas).

Šiais metais, apie gimtadienio dieną negalvojau. Gal dėl to, kad jau anksčiau buvau įsisąmoninęs, kad man jau 39. Todėl ši diena, apart to, kad tai kalendorinė žemos pradžia, man jau nebereikšminga. Žinoma, džiugu gauti visokių sveikinimų, daugiau nei bet kada anksčiau - technologijos puikiai padaro tą darbą, primena, kad reikia parašyti pažįstamam sveikinimą. Visi patenkinti ir gavėjas, ir siuntėjas, ir Feisbukas ar Skype ;)

Kodėl žmonės švenčia gimtadienius? Pano manymas, kad kai jiems dar mažai metų, tiesiog yra papildoma proga pašvęsti, nes taip daro vyresni žmonės, ir iš jų perimta tradicija taip daryti. Gal kai kam tai yra būdas džiaugtis, kad artėja "tikrasis" gyvenimas... ir po to staiga pradedame matuoti, kaip jis tolsta, kad tikrasis gyvenimas jau buvo, ir dabar liko tik prisiminimai, kaip norėjau kažką nuveikti. Tada, mano nuomone gimtadienis tampa tiesiog švente, leidžiančia užsimiršti, kad nuolat artėji prie tos nenumaldomos ribos - amžinybės, nežinomybės o tiksliau - mirties. Be švenčių turbūt būtų gerokai sunkiau išgyventi tokį matavimą - dar metai arčiau pabaigos (kuri beje, nežinia kada bus).

Aš stengiuosi gyventi čia ir dabar. Džiaugtis tuo ką turiu, ir žiūrėti į ateitį su perspektyva, šiandien daryti tai, kas bus pamatas geresniam gyvenimui ateityje, ir nepamiršti, kad ir šiandien man gera būti. Gal todėl, kad nesigręžioju atgal (nesilaikau įsikibęs prisiminimų apie senus gerus laikus), ir neužbėgu mintimis labai toli į priekį (nesvaigstu kaip bus gera ateityje, bet ne šiandien), šis mano gimtadienis ramus, kaip niekada.

Man tiesiog gera gyventi. Šiandien. Nes lauke vis dar pliusas, veide šypsena, o galvoje - ramybė. Tikiuosi jums irgi :)

Laimingesnės dienos!
J.

2011 m. lapkričio 29 d., antradienis

Sėkmė = Laimė?

Kitas klausimas - ar sėkmingi žmonės yra laimingi?

Iš esmės, tai du visiškai skirtingi dalykai, tačiau turintys tam tikrų bendrybių, dėl to žmonės dažnai mano, kad sėkmė ir laimė yra beveik vienas ir tas pats.

Apie sėkmę plačiau rašiau priešpaskutiniame įraše. Apie laimę - anksčiau.

Kalbant apibrėžimais, laimė - būsena, kai žmogaus lūkesčiai sutampa su jį supančia realybe.
Sėkmė, tai kryptingų pastangų, išnaudojant galimybes rezultatas.

Sėkmingi žmonės nebūtinai turi būti laimingi. Tarkim kalbame apie sėkmingą verslininką, turintį dideles pajamas, ir atitinkamą gyvenimo būdą. Yra žinomas ne vienas atvejis, kai tokie žmonės tampa sėkmingais dėl to, kad jie jaučia nuolatinį nerimą arba tuštumą, nepasiekdami vis didesnių rezultatų, arba baimę, kad jiems gali kas nutikti, jei neturės pakankamos finansinės gerovės.
Tai gali būti ir nesveika konkurencija, noras nugalėti visus varžovus bet kokia kaina, tapti garsiu ar pan.

Kodėl tokie žmonės laikomi laimingais?

Daugelis nesėkmingų ir nelaimingų žmonių mano, kad turėdami tai, ką jau turi sėkmingieji, jie bus laimingesni. Tikrai taip, jei gautų tai nemokamai. Tik, kad čia nebūna greitkelių - bet kas, norintis pasiekti rezultato turi sumokėti kainą. Tai laikas, įsipareigojimai, pinigai, santykiai...

Kaip yra su laimingesniais žmonėmis? Jie dažniausiai pasiekia tai ko nori, ir yra sėkmingi dėl to, kad būdami laimingi gerokai lengviau įveikia stresą, racionaliau mąsto ir yra optimistiškesni. Taip jie mato daugiau galimybių. Jie turi gerokai didesnį potencialą pasiekti tai ko nori ir labai gerai žino kas tai yra. Pagal apibrėžimą,  jie yra sėkmingi. 

Visuomenė, arba dauguma, arba "normalūs žmonės"mano, jei būdamas laimingas neturi standartinių sėkmingo žmogaus atributų (namo, prabangaus automobilio, žmonos nuo podiumo, ir savo fotografijos žurnale "Žmonės"), esi nesėkmingas. Ar taip yra iš tikrųjų, jei patenkini visus savo poreikius, ir nepergyveni dėl to, ko tau nereikia? Pakomentuokite :)

Laimingesnio gyvenimo!
J.

2011 m. lapkričio 25 d., penktadienis

Sėkmė ar Sėkmė?

Kuo skiriasi sėkmė, nuo sėkmės? Aš rimtai :)

Lietuvių kalboje sėkmė ir pasisekimas yra labai artimos reikšmės. Tuo tarpu anglų kalboje, tai kas mūsuose vadinama vienu žodžiu, turi dvi visiškai skirtingas reikšmes.

Luck, lietuviškai pasisekimas (dažniau sėkmė), nutikimas, kai žmogui tiesiog atsitinka kažkas gero. Tarkim loterijos bilietas, ar palikimas, ar...  Nesvarbu. Tai tiesiog nepelnytas gyvenimo pagerėjimas, dėl kurio nebuvo nieko padaryta, ar indėlis buvo toks menkas, kad į jį galima nekreipti dėmesio.

Success, lietuviškai sėkmė, kai žmogus savo pastangomis pasiekia rezultato. Tai gali būti pasiekimai profesinėje veikloje, sporte, ar santykiuose. Žmogaus gyvenimas pagerėja dėl to, kad jis kryptingai darė žingsnius tam, kad pasiektų užsibrėžto tikslo.

Dar vienas pastebėjimas... Yra žmonių (ir tokių nemažai), kuriems atrodo, kad sėkmingi žmonės visko pasiekė dėka atsitiktinumų virtinės, nutikusios jų gyvenime. Jie mano, kad tai, kaip sėkmingi žmonės dabar gyvena, ar kokie yra - pasisekimas, turintis mažai bendro su pastangomis. Įdirbį jie nubraukia ir mato tik tai kas lieka išorėje - turtas, žinomumas, atletiškas sudėjimas... 

Ir.. jie klysta. Tie sėkmingieji, patys pasirinko tokiais būti. Darė žingsnius, klaidas, mokėsi iš jų, taip kartojo daug kartų, kol pasiekė to ką buvo užsibrėžę. Kas dažnai atrodo pasisekimas (luck), iš tikro yra sėkmė (success).

Aš pats, kažkada tikėjau pasisekimu, kol galų gale supratau, kad tik nusprendęs būti sėkmingu, galiu tokiu tapti.

Ką manote jūs? Pasidalinkite komentaruose.

Sėkmės ir laimingesnio gyvenimo!
J.

2011 m. lapkričio 24 d., ketvirtadienis

Šiandien man visiškai blogai...

Būna dienų, kai visiškai nieko nesinori, pasaulis, atrodo, griūva ir sukasi į priešingą pusę, viskas kas turėjo įvykti neįvyko, o tai, ko labiausia bijojote - darosi kaip tik dabar!

Jus užlieja nemalonios emocijos, drasko į dalis nepasitenkinimas, nerimas, pyktis...

Pabandykite "perkrauti" save. 

Jei galite išeiti į lauką, išeikite 10-čiai minučių pasivaikščioti. Išjunkite arba palikite telefoną, tiesiog išeikite pakvėpuoti grynu oru ir stebėkite aplinką, galvokite apie tai, ką matote, įsistebėkite į praeivius ar kokį gyvūną, sekite stebimą objektą kuo įdėmiau, galvokite apie jo išvaizdą, ką jis dabar veikia, kas jį supa.

Jei negalite išeiti, užsimerkite, įsiklausykite į garsus kuriuos girdite, pabūkite keletą minučių tiesiog atidžiai klausydami kiekvieno garso, nesvarbu - esate triukšme ar tyloje. Atsimerkite, apsižvalgykite aplinkui, kokias matote spalvas? Kokias formas? Kokias įžvelgiate smulkmenas ar detales daiktuose, gal anksčiau jų nepastebėdavote? Kaip krenta šešėliai? Kas už lango?

Įsijauskite į aplinką, pojūčius, kuriuos jaučia jūsų kūnas. Nebegalvokite apie tai, kas jūsų laukia grįžus atgal.

10 minučių nieko nepakeis jūsų ir taip griūvančioje dienoje.

10 minučių pakeis būseną jumyse. Galėsite pažvelgti į nauju žvilginu.

Kai save "persikrausite", bus lengviau :)

Darydami tai reguliariai, keletą kartų per savaitę, galimas dalykas, kad išsiugdysite naują, gerą, stresą mažinantį įprotį.

2011 m. lapkričio 21 d., pirmadienis

Negalite apsispręsti? Trūksta motyvacijos?

Ką daryti, kai reikia priimti svarbų sprendimą, arba pritrūksta motyvacijos kokiai nors veiklai, kuri jums svarbi?

Pabandykite įžvelgti ateitį. Pamąstykite koks bus jūsų gyvenimas, jei nedarysite to, kas jums dabar atrodo svarbu. Prasukite mintyse filmą kaip jūsų gyvenimas atrodys po metų, penkerių, dešimties ar dvidešimties? Kas jame pasikeis? Kontrastui pastiprinti galite prasukti tokį patį filmą, kuriame matysite save darant tai, ko šiandien nesiryžtate ar nenorite daryti.

Kas bus, jei nepradėsite rūpintis savo sveikata? Kas įvyks, jei nenutrauksite santykių su jums kenkiančiais žmonėmis? Kas atsitiks, jei nepradėsite sportuoti? Kaip atrodys jūsų gyvenimas, jei nesirūpinsite savo finansine gerove? Arba jei nustosite siekti savo svajonių? Čia gali būti bet koks jums rūpimas klausimas.

Būkite sąžiningi su savimi. Tai bus jūsų gyvenimas, ne kieno nors kito.

Reikia pastebėti, kad tai, kas jums dabar neduoda ramybės, gali būti visiškai nereikšmingas dalykas ateityje - gal tai studijos, kurių nekenčiate ir neplanuojate savo ateities sieti su jų sritimi? O gal koks nors kvailas įsipareigojimas neturintis jokios vertės nei jums, nei kitam? Ar tiesiog veikla, neduodanti jums jokios naudos (tarkim nuolatinis televizoriaus žiūrėjimas)? Prasukit filmą... Pažiūrėkite, ar jūsų ateities gyvenimas pasikeis dėl to, ką dabar darote? Į gerąją ar į blogąją pusę?

Kartais, čia ir dabar sunku pamatyti visą paveikslą, tačiau jei pažvelgsite su perspektyva, galite išvysti tai, kas padės jums judėti pirmyn, ar pakeisti tai ką norite pakeisti, ir gal nesiryžtate.

Kuo greičiau atsiras teigiami pokyčiai gyvenime, tuo ilgiau jais galėsite džiaugtis.

Gyvenkite laimingai!

J.

2011 m. lapkričio 19 d., šeštadienis

Miegas - būtina mūsų gyvenimo dalis

Pastaruoju metu daug miegu. Nusprendžiau, kad užteks save varginti miego trūkumu. Sunkiai, tačiau po truputį persukinėju savo dienotvarkę taip, kad joje būtų pakankamai laiko miegui, ir jis "ištiktų" taip, kad derintųsi su mano dienotvarke.

Ką daro miegas?

Miegant išsiskiria būtinas mūsų funkcionavimui hormonas - melatoninas, reguliuojantis daug organizmo funkcijų. Apskritai dokumentuota, kad ilgiausiai be miego išbuvęs žmogus nemiegojo 264 valandas (11 parų). Nemigos metu jam pasireiškė trumpalaikės atminties ir koncentracijos sutrikimai, paranoja, haliucinacijos. 

Miegas padeda reguliuoti apetitą. Esant jo trūkumui mitybos sutrikimai. Antsvorio problemos, ar net diabetas.

Miegas, tai būdas apdoroti gautą per dieną informaciją, ir ją apibendrinti. Posakį "rytas už vakarą protingesnis" mūsų protėviai naudoja jau seniai, dabar apie tai kalba ir moksliniai tyrimai.

Per sapnus palaikome ryšį su savo pasąmone, taip gauname labai vertingos informacijos apie tai kas vyksta mūsų gyvenime, mes informuojami, kokios problemos mus kamuoja iš tikro, ir kokias mes susikuriame galvoje.

Yra manymų, kad net trumpas numigimas (15-30 minučių), gali pagerinti jūsų savijautą, pakelti nuotaiką, padeda susitelkti.

Ir pabaigai keletas faktų apie miegą:
  • Pasaulyje nežinoma nei viena gyvūnų rūšis, kuri nemiegotų.
  • Septyniolika valandų nuolatinės veiklos, reikalaujančios budrumo mažina bendrą sąmoningumą tiek pat kiek 0.05 promilės alkoholio.
  • Daugiausia tyrimų apie miegą padaryta per paskutiniuosius 25 metus.
  • Net nedidelis triukšmas ar šviesa sklindanti iš jūsų naktinio laikrodžio, gali trikdyti miegą.
  • Tėvai "neprimiega" maždaug 400-750 valandų per pirmus vaiko metus.
  • Ar žmogus nemiega, negalima pasakyti be medicininio patikrinimo. Žmonės gali trumpam numigti net atvertomis akimis, patys to nepastebėdami.
  • Nesitreniruojant prisiminti sapnų, po 5 minutės po nubudimo pamirštate apie pusę sapno, po 10 minučių -  90% sapno nebeprisiminsite.
Ar jūs miegate pakankamai?

2011 m. lapkričio 14 d., pirmadienis

Svajonės

Ar svajonės mus padaro laimingesniais?

Man atrodo, kad viskas priklauso nuo požiūrio ir.. veiksmų. 

Svajonės, tai mūsų galvoje projektuojami vaizdiniai/jausmai/išgyvenimai. Ir viskas priklauso nuo mūsų pačių minčių apie svajones, ir veiksmų.

Mintys apie svajones? Tikrai taip! Ką darote kai galvoje turite svajonę? Pagalvojote, tarkim, apie naują automobilį, ir kokia mintis seka iš kart po to? Jei tai bus "aš niekada tokio neturėsiu", reškia savo pasąmonei duodate vykdyti programą...
<begin>
{AUTOMOBILIS}
      > PADARYTI VISKĄ KAD NETURĖČIAU
<end>
...ir turite užtikrintą pagalbininką padėsiantį pasiekti tai, ko norite. Ir turbūt suprantate, kad jei galvosite priešingai, pasąmonė gaus informaciją, kad tai ką jai sukomandavote, reikia padaryti.

Neseniai nusirito filmo "The Secret" banga. Atrodo, kad užtenka atsisėsti ant sofos, pasvajoti ir... ryt iš ryto atsibusite nuostabiuose rūmuose, ar išėję vietoje Golfuko rasite Ferrari :)

Turiu jums žinių - vieną gerą, kitą blogą.
Bloga - taip nebus. Teks padaryti aktyvius veiksmus, kad svajonė taptų realybe. Kaip? Apie tai dar planuoju rašyti - kaip svajones versti realybe.
Gera žinia - kuo daugiau svajojate, ypač koncentruotai, apie tą patį, tuo lengviau jums daryti veiksmus, priartinsiančius jus link svajonės. Dauguma sėkmingų žmonių turėjo labai aiškias svajones, jie tiesiog žinojo ką norėjo sukurti, ar pasiekti.
Taigi, svajonės mus gali džiuginti, arba priešingai, liūdinti nuolat pagalvojant apie jas, ir primenant sau, kad tai niekada neįvyks.

Yra dar vienas svarbumas - kad galime svajoti, apie tai, kas mums padeda atsiriboti nuo kitų, mus kankinančių problemų. Tačiau čia - dar viena būsima tema.

Ar daug ir drąsiai svajojate? Pasidalinkite komentaruose.

Laimingos dienos!
J.


2011 m. lapkričio 13 d., sekmadienis

Apie laimę :)



Kadangi buvau viename laiške paprašytas pasiaiškinti, kas man yra laimė, dalinuosi kai kuriomis mintimis  čia. Toks tas pirmas įrašas.

Laimė - tai būvis daugiau emocinis, kartais ir fizinis, kurį jauti visu kūnu, jauti, kad esi pats savimi. Laimė - tai buvimas atviru su savo tikruoju aš, gebėjimas drąsiai žiūrėti į gyvenimą, savivertės ir sąmoningumo jutimas. Laimingas žmogus didžiąją dalį laiko jaučiasi gerai. Ne dėl išorinių veiksnių, nes jei jautiesi laimingas dėl jų, tai greičiausiai yra greitai praeinantis džiaugsmas. Tada tenka ieškoti naujų dirgiklių - džiaugsmų.

Nesakau, kad laimingiems žmonėms nereikia džiaugtis. Jie džiaugiasi, ir džiaugiasi daugiau už kitus. Tačiau tai nėra nuolatinis bėgimas, kaip voverės rate, nuo džiaugsmo iki džiaugsmo, nuo dirgiklio, kuris dažniausiai slepia nelaimingumo priežastis, iki kito dirgiklio, taip ir nesuprantant, kad viskas, ar beveik viskas, priklauso tik nuo pačio žmogaus, ir tik jis pats ir yra raktas į savo laimę.

Ar Laimė yra vienkartinis būvis? Man atrodo kad ne; neįmanoma vieną kartą tapti laimingu, ir po to jau būti tokiu visą gyvenimą. Tai nuolat besikartojantis procesas, tik jei žinai kas tau yra laimė, gali pavairuoti savo gyvenimą ten, kur reikia. Panašiai, kaip važiuodamas dviračiu, vis nežymiai pasuki vairą, ar pakrypsti, tam kad būtum kelyje. Taip pat nuolat kažką keiti savyje, tobulini ir atrandi, kad nuolat būtum laimingas.

Tuo tarpu kaip tai daro dauguma žmonių? Jie užveržia savo dviračio vairą kad šis nejudėtų ir bando važiuoti, vis atsitrenkdami į šalikelės bortelius, vis nulipdami nuo jo ir perstatydami jį taip, kad jis būtų palei kelią ar nukreiptas į kažkokį tikslą(orientyrą). Taip dauguma ir gyvena - nuo emocijos iki emocijos, kaip šoklūs kamuoliukai mažame koridoriuje, - nuo sienos iki sienos....

Ar jūsų dviračio vairas neužveržtas, ar galite vairuoti?