Kadangi buvau viename laiške paprašytas pasiaiškinti, kas man yra laimė, dalinuosi kai kuriomis mintimis čia. Toks tas pirmas įrašas.
Laimė - tai būvis daugiau emocinis, kartais ir fizinis, kurį jauti visu kūnu, jauti, kad esi pats savimi. Laimė - tai buvimas atviru su savo tikruoju aš, gebėjimas drąsiai žiūrėti į gyvenimą, savivertės ir sąmoningumo jutimas. Laimingas žmogus didžiąją dalį laiko jaučiasi gerai. Ne dėl išorinių veiksnių, nes jei jautiesi laimingas dėl jų, tai greičiausiai yra greitai praeinantis džiaugsmas. Tada tenka ieškoti naujų dirgiklių - džiaugsmų.
Nesakau, kad laimingiems žmonėms nereikia džiaugtis. Jie džiaugiasi, ir džiaugiasi daugiau už kitus. Tačiau tai nėra nuolatinis bėgimas, kaip voverės rate, nuo džiaugsmo iki džiaugsmo, nuo dirgiklio, kuris dažniausiai slepia nelaimingumo priežastis, iki kito dirgiklio, taip ir nesuprantant, kad viskas, ar beveik viskas, priklauso tik nuo pačio žmogaus, ir tik jis pats ir yra raktas į savo laimę.
Ar Laimė yra vienkartinis būvis? Man atrodo kad ne; neįmanoma vieną kartą tapti laimingu, ir po to jau būti tokiu visą gyvenimą. Tai nuolat besikartojantis procesas, tik jei žinai kas tau yra laimė, gali pavairuoti savo gyvenimą ten, kur reikia. Panašiai, kaip važiuodamas dviračiu, vis nežymiai pasuki vairą, ar pakrypsti, tam kad būtum kelyje. Taip pat nuolat kažką keiti savyje, tobulini ir atrandi, kad nuolat būtum laimingas.
Tuo tarpu kaip tai daro dauguma žmonių? Jie užveržia savo dviračio vairą kad šis nejudėtų ir bando važiuoti, vis atsitrenkdami į šalikelės bortelius, vis nulipdami nuo jo ir perstatydami jį taip, kad jis būtų palei kelią ar nukreiptas į kažkokį tikslą(orientyrą). Taip dauguma ir gyvena - nuo emocijos iki emocijos, kaip šoklūs kamuoliukai mažame koridoriuje, - nuo sienos iki sienos....
Ar jūsų dviračio vairas neužveržtas, ar galite vairuoti?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.