2012 m. liepos 31 d., antradienis

Kodėl apie saviugdą nedrąsu kalbėti?




Žmonės apie savęs tobulinimą, savęs tyrinėjimą ir pažinimą kalba mažai, retai, labai artimame rate, arba su bendraminčiais, kurie ir taip kažką veikia saviugdos ir savityros srityje. Tačiau net ir net ir tada dažnai tai būna atsargūs ir gilių temų neliečiantys pokalbiai.

Kodėl?

Gal yra ir daugiau priežasčių, lemiančių menką dalinimąsi tuo, ką šiuo metu atranda saviugda užsiimantys žmonės. Aš manau jas esančias tokias, kokias išvardijau žemiau. Panaudojau keletą terminų – komentuotojas ir žmogus. Žmogus – tai žmogus užsiimantis saviugda, komentuotojas – tas, kuriam yra pasakojama apie saviugdą (ir kuris dažniausiai vienaip ar kitaip komentuoja tai kas pasakyta).

Nenoras pasirodyti silpnu ir kažko nemokančiu, nežinančiu, pažeidžiamu. Šiuo atveju žmogus bijo kalbėti apie saviugdą, manydamas, kad jo asmenybės trūkumai, nežinojimas ar prasta vidinė savijauta, sukels neigiamą komentuotojo reakciją. Tokios reakcijos galima sulaukti, kai komentuotojas savimi mažai pasitiki ir nori, sumenkindamas kitus, pakelti savo savivertę. Sumenkindamas kitą, komentuotojas jaučiasi stipresnis, geresnis, viską labiau suprantąs, tačiau tikrasis jo pasitikėjimas savimi labai žemas.

Kitų vertinimo baimė, arba „Ar tu turi psichologinių problemų???“ Psichologinių problemų turėjimas mūsų visuomenėje vis dar laikomas beveik užkrečiama liga, mat sovietų laikotarpiu visi buvo „sveiki“ ir psichinių problemų turėjo tik bepročiai. Galimi vertinimo scenarijai keli. Pirmas – patarimai kaip geriau išspręsti vieną ar kitą problemą, visiškai nesigilinant kokia problemos kilmė ir apskritai, ar tokios pagalbos reikia. Komentuotojas atpažįsta neišspręstą problemą savyje ir siūlo jos „sprendimo“ metodus (būdą disocijuotis, bet ne ieškoti problemos kilmės, o tada galvoti, ką daryti).
Dar vienas būdas – menkinimas, kai komentuotojas sako, jog tai, apie ką kalba žmogus yra mažai reikšminga, nes „visiems taip yra“. Taip, menkindamas kito problemą, komentuotojas kartu menkina ir savąją. (Tačiau, jei dauguma yra traumuoti, tai nereiškia, jog taip turi ir likti.)

Nesėkmės baimė, nepasiekus rezultato. Šis atvejis primena pirmąjį, tačiau čia vertinamas ne faktas, kad žmogus turi problemą, o tai, kad jis su ja nesusitvarko greitai. Jau esu rašęs, kad savęs keitimo procesas yra lėtas ir nuoseklus darbas su savimi. Kažkas kitas už mus to padaryti negali. Komentuotojas, norėdamas pasirodyti pranašesnis, palaukia progos, kad galėtų pabaksnoti pirštu į „nesėkmę“, taip pakeldamas savo vertę. Komentuotojas taip pat gali vertinti ir metodą ar konsultantą: „niekam tikęs tas tavo rašymas – jau mėnesį rašai, o niekas nesidaro“ arba „tas tavo psichologas nieko neišmano – pusę metų vaikščioji, o jis konkretaus patarimo neduoda“. Greičiausiai komentuotojas pats tikisi greito sprendimo, ir nusivildamas, kad kiti negali išspręsti jo problemos, perkelia savo nusivylimą žmogui.

Apibendrindamas noriu pasakyti, jog visos paminėtos priežastys susiveda į vieną – baimę būti atstumtam kitų – vieno žmogaus ar grupės (visuomenės). Atstūmimo baimė – itin stiprus jausmas, nes pasąmoningai suprantama, jog atstūmimas reiškia mirtį. Senovėje žmogus negalėjo išgyventi vienas, mat atstumtas ar ištremtas jis ilgai neišgyventų, todėl bet kokia kaina stengėsi pritapti prie grupės – tokia socialinio atstūmimo baimės kilmė. Taip pat atstūmimo baimė gali kilti iš vaikystės, kai tėvai atstumdavo vaiką, šiam prasikaltus ar dėl kitų priežasčių.
Tačiau šiandiena – ne priešistoriniai laikai, o jūs – jau suaugęs žmogus. Taip, gali būti baisu komentuotojų reakcijos, tačiau ji gali naudinga, nes parodo žmonių santykį į jus – ar jie tiesiog nori perkelti jums savo neišreikštas emocijas (projekcija), ar jiems iš tikro svarbu kuo gyvenate. Linkiu kuo daugiau žmonių, kurie gyvenime jus palaikys!

2012 m. liepos 18 d., trečiadienis

Bloga žinia, gera žinia

Turiu jums dvi žinias. Gerą ir blogą. Pradėsiu nuo blogosios, pasakydamas ją garsaus psichologo, savigarbos tyrinėtojo Nathaniel Branden žodžiais: "Niekas neateis jūsų išgelbėti."
Vienos grupinės terapijos metu, humoro jausmą turintis klientas jam atšovė: "Jūs visad sakote, kad niekas neateis jūsų išgelbėti. Bet jūs atėjote." Nathaniel atsaė: "Taip, ir aš atėjau jums pasakyti, kad niekas neateis".

Bloga žinia iš tiesų yra ta, kad jūsų asmenybės problemų (ir su jomis susijusių pasekmių), pavyzdžiui: nerimo, liūdesio, miego sutrikimų, tuštumos jausmo, destruktyvių santykių, žalingų įpročių, dėmesio stokos, baimių, įtampos – negali išspręsti niekas.

Gali atrodyti, jog kažkas kitas žino atsakymus į visus jums rūpimus klausimus, ir jei tik sužinotumėte tą paslaptį, kodą, formulę, metodą – viskas būtų kitaip. Taptumėte laimingesniu, pagerintumėte santykius su savimi, nustotumėte nerimauti, užpildytumėte savo gyvenimą pilnatve. Tada kyla jausmas, kad kažkas gali ateiti ir išgelbėti. Tas "kažkas", gali būti labai įvairūs dalykai. Gal ir jums kas tiks šio nebaigtinio sąrašo?
Būčiau laiminga(s) jei:...
"ne mano senas automobilis"
"būtų darbas, kuris man patinka"
"pagaliau rasčiau tą vienintelį / vienintelę"
"geriau suprasčiau ką galvoja kiti"
"turėčiau daugiau pinigų"
"numesčiau / priaugčiau svorio"
"būčiau gražesnis"
"nusipirkčiau tuos batus / drabužį / kompiuterį / ..."
______________ (Įsirašykite troškimą, kuris, manote, padarys jus laimingu žmogumi.)

Kas atsitinka, kai... nusiperkate naują automobilį, pakylate karjeros laiptais, turite daugiau pinigų, pasidarote plastinę operaciją, nusiperkate naują daiktą? Turbūt nenustebinsiu pasakydamas, kad niekas nepasikeičia iš esmės. Prie naujų daiktų, santykių, darbo ar pinigų priprantama. Tada reikia dar naujesnio automobilio, santykiai atsiduria aklavietėje ("ach, ir vėl tai ne jis / ji"), daiktai pasensta o tada vėl pajaučiate tą tuštumą, kurią norisi užpildyti kažkuo iš išorės, norisi, kad kas nors (žmogus, daiktas, pasiekimas) ateitų ir išgelbėtų. Gal pastebėjote, kad šioje lygtyje visur ir visada dalyvauja vienas ir tas pats kintamasis? Taip, tai jūs.

Pastaruoju metu ir Lietuvoje ir užsienyje daugėja "greitų receptų" (knygų, diskų, seminarų, mokymų, stovyklų) gyvenimui pataisyti "vieną kartą ir visiems laikams". Nesakau, kad visa, ką tos programos, knygos ar mokytojai siūlo yra beverčiai dalykai. Labiau noriu pabrėžti, kad dažnai yra nutylima tai, jog visa, kas siejasi su gyvenimo transformavimu, neatsitinka per dieną, perskaičius knygą ar aplankius seminarą. Tačiau mes visi norime, kuo paprastesnio metodo savo bėdoms išspręsti. Net jei žinome, jog saviugda ilgas ir sudėtingas procesas, slapta tikimės, kad kažkas mumis pasirūpins: visata, dievas, tėvai, naujas darbas, valdžia, sutuoktinis, kunigas, norimi daiktai, vaikai, būrėjai – visi, išskyrus mus pačius! Todėl "The Secret" (knyga ir filmas) susilaukė tokio didžiulio pasisekimo. Viskas ten paprasta: užsimaniau geresnių santykių su artimaisiais, panorėjau, pagalvojau – ir be mano pastangų viskas įvyko. O jei neįvyko, tai... tiesiog neteisingai norėjau. Argi tai ne kvaila, o kartu ir juokinga? Aš pats tuo tikėjau ilgus metus. Dar juokingiau, kad kadaise žiūrėjau "The Secret" ir pats tikėjau tomis pačiomis nesąmonėmis. Kartu ir liūdna dėl iššvaistytos energijos. Toks mano dabar man atrodo, kaip bandymas uždirbti pinigų pragyvenimui, perkant loterijos bilietus.

Taigi, bloga žinia: "Niekas tikrai jūsų neišgelbės ir nesiruošia to daryti. O jei sako kitaip – meluoja ir pelnosi iš jūsų."

Žadėjau ir gerą žinią. Tikiuosi ji nepaskęs tame triukšme, žadančiame pakeisti jūsų gyvenimą: greitai, patogiai, be pastangų. Ji tokia: "Kaip tapti laimingu(a), jūs visą laiką žinojote, tik buvote tai pamiršę". Gera žinia ta, kad nėra jokios magiškos formulės, kurią reikia išspręsti, nereikia baimintis kad "paslapties jums kažkas neatskleis", tam nereikia daugybės pinigų ar aukščiau išvardintų dalykų. Nieko, išskyrus jus pačius.

Jūsų laimingumas, tai aukso grynuolis, slypintis tarp praeities įvykių, išgyvenimų ir traumų. Jums tiesiog reikia atrasti iki jo kelią. Tam net nereikia žemėlapio – jūs esate tas žemėlapis, kuris ten ir nuves, kai tik pradėsite eiti. Jūs ir tik jūs žinote kelią kaip nueiti iki laimės. Gal jis primirštas, o pakeliui greičiausiai jus gąsdins praeities baubai, vaiduokliai, prisiminimų vėlės, bus klystkelių. Tačiau, patikėkite, juo verta eiti, nes gyvenimas per trumpas, kad praleistumėte jį besiblaškydami aplinkui, ieškodami grynuolių, ir manydami, kad akmenukas susuktus į aukso spalvos foliją yra aukso luitas. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo, kaip natūralus ir vertingas, tačiau iš tikro yra bevertis, apsimestinis ir netikras. Tai blaško dėmesį ir atitraukia jus nuo galimybių būti tikrai laimingu. Toks gyvenimas viltimi primena bėgimą nuo vieno blizgučio prie kito, tai – nusivylimų maratonas.

Nenoriu pasakyti kad tai, ką vardinau (pinigai, santykiai, patinkantis darbas, smagūs daiktai) blogai. Jie gali džiuginti tada, kai jūs jau esate laimingi – sąmoningai suprantate, kas jus daro laimingais, o kas ne, ir siekiate laimės ilgalaikėje perspektyvoje. Jie gali padaryti jus laimingesniais, bet ne laimingais.

Ieškokite aukso grynuolių savyje, tiesiog pažindami save. Tam nereikia jokių specialių gebėjimų, tik noro būti laimingu, prisipažinimo, kad toks / tokia nesate ir drąsos tai padaryti. Pagalbinių priemonių jūsų kelionei, žinoma, galite pasiimti – žurnalą, vedlį, dar ką nors. Tačiau prisiminkite svarbiausia – jūs esate tas, kuris žino kelią ir kuris eina juo. Niekas kitas nepabus laimingas už jusNiekas kitas už jus nesuras to grynuolio.

Džiaugiuosi, galėdamas jums tai pasakyti!

2012 m. liepos 9 d., pirmadienis

30 savaičių programa – startas

Kaip rašiau ankstesniame blogo įraše, šiandieną pradeda veikti mano projektas 30 savaičių programa.

Programos aprašymą galite rasti spustelėję nuorodą, tad čia nemanau, kad reiktų plėstis... Labiau norėčiau keliais žodžiais papasakoti apie programos idėją ir užkulisius.

Sakinių užbaigimo pratimus atradau jau daugiau kaip prieš metus. Iš pradžių tiesiog nekreipiau juos dėmesio, manydamas, kad žurnalo rašymas ir savianalizė pranašesni savityros instrumentai – daugiau vietos saviraiškai, galima plėstis, nėra apribojimų, gali rašyti kada nori... Tačiau pabandyti knietėjo. Po poros mėnesių susidūriau su Nathaniel Branden siūloma programa (jos pagrindu sudariau ir "30 savaičių"). Rezultatai mane nustebino – apie save sužinojau daugiau nei tikėjausi. Sakiniai kartais versdavo į save pažvelgti visiškai kitu kampu, kitaip, nei kada būčiau pagalvojęs. Programa tapo ir katalizatoriumi dar daugiau ir rimčiau užsiimti savęs pažinimu. O kadangi pratimus reikėjo atlikti kasdien, ir jie nereikalavo daug laiko, dienomis kai "nieko nesinorėdavo" turėjau paskatą saviugdai skirti nors truputį laiko. Tai buvo šaunu!

Kai savaitės sakinių pradžios būdavo "sunkios", t.y. man nemaloniomis temomis, kartais net fiziškai jausdavau savo dalies, besipriešinančios savęs tyrinėjimui, veikimą. Sau nemalonius klausimus užduoti visad sunku. Dar sunkiau į juos atsakyti ir suprasti, kad, kai kuriais aspektais, gyvenime melavau sau ir kitiems daugiau nei 30 metų. Atrodė, pakeisti to iš viso neįmanoma. Dar pastebėjau įdomų reiškinį: kartais darydamas kokį darbą, veiksmą ar galvodamas, kartais užduodavau sau klausimą: "Jei pratime rašiau, kad noriu atviriau atskleisti savo jausmus ... tai kodėl to nedarau šią akimirką?". Tai nereiškė, jog puoliau demonstruoti savo jausmus, bet kiekvieną kartą susidūrus su situacija, klausimą sau iškeldavau. O vėliau atitinkamai keisdavau ir savo elgesį. 

Taip pat šį savityros instrumentą pradėjau taikyti dirbdamas su klientais. Puiku tai, kad klausimai kartais įneša naujų temų saviugdos pokalbiams. Būna, kad klientas ateina su visiškai netikėtomis nei man, nei jam pačiam įžvalgomis.

Rašau taip entuziastingai, tarytum ši programa būtų panacėja visoms asmenybės problemoms gydyti... Taip nėra. Programa, tik nedidelis plyšelis atskleidžiantis mums truputį savęs. Saviugdoje viskas juk gulasi ant mūsų pačių pečių: kiek įdedame pastangų, tiek ir gauname. Iš užsiregistravusių bus tų, kurie sustos programos viduryje, tikrai bus ir tokių, kurie numes ją po pirmų trijų savaičių, bus ir tokių, kurie užsisakys ją ir net nepradės. Mano patarimas – kad ir kas nutiktų, nekaltinkite savęs, nepulkite. Padarykite pertrauką, išsisaugokite savaitinius laiškus ir pradėkite, kai būsite pasiruošę. Visi mes žmonės, ir visi esame netobuli, galime paslysti. Galų gale... "klysti – žmogiška".

Dar truputis žodžių tiems, kam įdomu techninė programos dalis. Idėja padaryti viešai prieinamą programą, gimė prieš porą mėnesių. Ją rutulioti pradėjau iš karto. Žinojau, kad reiks nemažai padirbėti (taip iš tiesų ir buvo), išspręsti techninių klausimų, skirti laiko apmąstymui. Norėjau kad programa būtų prieinama kuo didesniam ratui žmonių, tad nutariau ją padaryti nemokamą, nors savų resursų (ir laiko ir pinigų) teko investuoti. Ilgokai galvojau kaip geriausiai padaryti techninę dalį, išbandžiau keletą variantų, kol priėjau prie optimalaus sprendimo, deja, mokamo. Todėl ir atsirado nuoroda, į rėmimą. Prie turinio taip pat praleista bent pora savaičių: kuriuos sakinius dėti, kaip juos surikiuoti, kurių temų reikia, o kurių ne, kaip teisingai ir suprantamai aprašyti viską. Paskutinė savaitė buvo itin įtempta,  nenorėjau visko nukelti paskutinei dienai, ir man pavyko! (Tikiuosi, kad programos dėka pagerinau savo gebėjimą valdyti projektus.)

O dabar ... dabar jums beliko išbandyti. Ir jei norite, išsakyti savo nuomonę komentaruose arba Facebook grupėje. O man ... sėsti prie kitų, jau suplanuotų saviugdos instrumentų kūrimo.

P.S. Aš laimingas :)

2012 m. liepos 4 d., trečiadienis

Progresas saviugdoje, arba maži žingsniai dideliems pokyčiams

Jau tampa tradicija, kad blogo įrašų temas "pamėtėja" klientai, tad nenuostabu, jog ir šis atsirado aptariant kliento progresą. (Apie savo klientus kalbu vyriškąja gimine, nesvarbu tai vyras, ar moteris.) 

Su juo dirbame ne vieną mėnesį ir klientui atrodė, kad iš to, ką nuveikėme, nevyko joks progresas, juo labiau, kad klientas turi polinkį nuvertinti savo nuopelnus. Atsigręžėme atgal ir pažiūrėjome, kas įvyko jo gyvenime nuo momento, kuomet pradėjome darbą, iki dabar. Pokyčiai, nors nelabai ryškūs, tačiau buvo. Tai mane paskatino parodyti jų potencialą kliento ateityje, ilgesnio laikotarpio perspektyvoje.

Kad būtų vaizdingiau iš bičiulio Giedriaus pasiskolinau metaforą apie šaudymą. Įsivaizduokite, kad šaudote į tolimus taikinius. Kiekvienas, net nedidelis, milimetro, pokrypis gali reikšti, kad pataikysite į dešimtuką, arba kad prašausite pro šalį. Reiškia, jog nedideli jūsų veiksmai šiandieną, įtakos kaip gyvensite po ilgesnio laikotarpio. Arba palyginkime su buriavimu. Penkių laipsnių nuolatinė paklaida, plaukiant tolimą atstumą, reikš, kad atsidursite visiškai ne ten, kur norėjote.

Kad įsivaizduotume, kaip nedideli pokyčiai gali radikaliai pakeisti gyvenimą, pavyzdžiu imkime pinigus. Tarkime, kad kas dieną atsidėtumėte po 5 Lt. (Tai nelabai didelė suma, kurią daugelis šeimų gali sutaupyti per dieną.) Per mėnesį gautųsi 150 Lt. Per metus – 1800 Lt. Jei tuos pinigus investuotumėte su 5% metine grąža, ir kas metai papildytumėte investicinę sąskaitą tais 1800 Lt, po dešimties metų sąskaitoje turėtumėt beveik 43 000 Lt. Ech... jei kas dieną būčiau atsidėjęs po 5 litus...

Darydami nedidelius žingsnelius šiandien, įtakojame, kaip mūsų gyvenimas atrodys rytoj, po metų ar po dešimties. Jei vakar neprogresavome, tai nereiškia, kad tobulėti negalime šiandieną. Daugelis sutiktų žmonių nieko nekeičia todėl, jog nesupranta, kad pokyčiai gali įtakoti gyvenimą ilgesniame nei keleto mėnesių laikotarpyje, arba galvoja, kad viskas pasikeis staiga, tarytum burtų lazdele pamojus. Taip, besitikint netikėtų pokyčių ir aktyviai nieko nedarant, eina dešimtys tylios desperacijos metų, kai tuo tarpu, net ir menkas pozityvus progresas, būtų padaręs įtaką. "Žmonės pervertina, ką gali padaryti per vienerius metus, ir nuvertina, ką gali nuveikti per dešimtį metų" – sako Bodo Schafer.

Neaugdami, nesigilindami į save, netobulindami savęs, mes kas dieną prarandame galimybę sukurti geresnį savo gyvenimą: po metų, po penkių, po dešimties, nes šiandieną tas nedidelis pokytis atrodo menkavertis, o dažnai ir priešingai – gadinantis gyvenimą. Saviugdos rezultatas neatsiranda iš niekur. Jis reikalauja investicijų: laiko, emocijų, energijos, kartais ir finansinių. Tai dažnai sunkus ir skausmingas procesas, nes tenka priimti save ir savo praeitį tokius, kokie esame iš tikrųjų. Tai gąsdina, atstumia; juk norisi ko nors paprasto ir greito, malonaus, nekeliančio nemalonių jausmų... Kaip greito maisto: šiandien skanu, tačiau kas dieną jį valgant, po dešimties – dvidešimties metų galime užsirašyti į eilę pas širdies ir kraujagyslių ligų specialistą ar onkologą. 

Jei dabar galėtumėte būti kitokiu žmogumi:
  • labiau savimi pasitikėti,
  • geriau suprasti save ir kitus,
  • būti drąsesniu,
  • efektyviai išnaudoti darbo ir poilsio laiką,
  • būti kūrybinga asmenybe,
  • gebėti spręsti iškylančius konfliktus,
  • užsitikrinti finansinę savo ir artimųjų gerovę,
... ar būtumėte pasirinkę prieš 10 metų daryti nedidelius, nuoseklius žingsnius savęs pažinimo ir tobulinimo link? Turbūt dabar jau būtumėte viršiję savo lūkesčius.

Jei skaitote šį įrašą, greičiausiai norite geresnio savęs. Taip pat tai reiškia, kad renkatės skaityti įrašą, o ne žiūrėti televizorių ar užsiimti kita veikla. Ir reiškia, kad šią akimirką galite rinktis: eiti saviugdos keliu ar neiti, kokiu greičiu eiti ir kuria kryptimi – visa tai jūsų pasirinkimai. Tiems, kurie nusprendė, kad nori pradėti keistis geresnio savęs link, pradėti įgyvendinti savo transformavimo projektą, pasiūlysiu 30 savaičių savęs pažinimo programą (nemokamą), kuri greitai pasirodys mano tinklapyje. Norėdami joje dalyvauti, turėsite kas dieną skirti sau bent po 10 minučių. Man atrodo, tai nėra daug, sakyčiau tai net labai mažai. Apie pačią programą pranešiu atskiru įrašu, tad siūlau iš anksto užsiprenumeruoti blogo įrašus elektroniniu paštu, ar per RSS.

Beveik kiekvienas žmogus, gali gali pakeisti savo gyvenimą į sąmoningesni, laimingesnį tikslingesnįnuolatos darydamas sąmoningus, nedidelius žingsnelius. Kad užaugtų toks, kokiu norėtų būti šiandien.

Prisipažinsiu, aš ir pats norėčiau, kad toks, koks esu dabar, būčiau buvęs prieš 20 metų. Dabar būčiau gerokai brandesnė, nuoseklesnė, drąsesnė, žaismingesnė, kūrybingesnė, sąžiningesnė, atviresnė, laimingesnė asmenybė. Tačiau žinau, kad šiandieną, nuosekliai ir daug investuodamas į savęs pažinimą toks tapsiu. Ar su keliausime šiuo keliu kartu? Kiekvienas savuoju, tačiau bendra kryptimi – geresnio savęs link. Pabaigai kinų patarlė: "Kada geriausias laikas sodinti obelį? Prieš 20 metų. Kada kitas geriausias laikas? Dabar."