Kai kam žodis žurnalinimas (nežinau ar taisyklingas lietuviškas žodis, ir man, tiesa sakant, tai nelabai rūpi), tai keistas, daugeliui nežinomas užsiėmimas.
Žurnalinimas – žurnalo rašymas, primenantis dienoraščio rašymą. Mano akimis skirtumas tas, kad dienoraštis – aprašas dieną įvykusių įvykių, o žurnale atskleidžiam tai, kas mums šiuo metu svarbu – jausmai, prisiminimai, išgyvenimai, mintys, balsai galvoje, ar vaizdiniai.
Iš esmės, tai būdas kalbėtis su pačiu savimi, visiškai privačiai, saugiai, atvirai. Gali būti, kad tai vienintelis būdas, kaip tai galite padaryti (pabūti su savimi ir jaustis saugiai). Taip pat tai puikus priedas prie saviugdos, koučingo ar terapijos proceso.
Jei niekada to nedarėte, gali trukti laiko kol priprasite rašyti, tačiau kaip ir su viskuo – tobulumas ateina palaipsniui. Svarbu nekontroliuoti savo kalbos, emocijų. Ir jei nežinote ką rašyti, pradėkite: "Nežinau ką rašyti. Nu niekas neateina į galvą, atrodo, kad turiu tiek minčių, o jų nebeliko."
Daugiausia galima išlošti žurnalinant - tiesiog būti savimi tokiu, kokiu norisi tą akimirką būti, būti atviru ir suprasti, kad niekas nevertins jūsų parašytų žodžių, minčių, jausmų, įvykių. Tam supratimui gali irgi prireikti laiko, kada suvoksite, kad esate čia tik su savimi. Jei reikia papildomo saugumo - vaisu, kad gali kas perskaityti tai ką rašote, rašykite rakinamame dokumente, nuosavame kompiuteryje, arba online žurnalinimo priemonėje. Aš naudoju 750words.com, bet pasigooglinus galima rasti ir kitų priemonių (gal kada reiks įvertinti, kas geriau). Jei rašote popierinį žurnalą, ir bijote, kad kas gali perskaityti - galite pragręžti skylę jame ir įdėti spynelę. Man truko metus, kol pradėjau rašyti tai ką tikrai noriu užrašyti, bei nebebijoti pats savo minčių, manydamas, kad jas gali kas perskaityti (kad ir aš pats :) ).
Žurnalinant galva atlaisvėja nuo nereikalingų minčių. Kartais atrodo, kad jos skraido kaip įkyrios musės ir niekada nedingsta. Kai jas – tas muses surašote ant popieriaus (jis gali būti ir skaitmeninis), pasikeičia perspektyva – atrodo, kad galva pasidarė švaresnė, o tai, kas sugulė ant popieriaus – "susidėlioja į lentynėles".
Taip, nuolat atlaisvinant galvą nuo neramių minčių ("musių"), galima pasižiūrėti į tas savo dalis, iš kurių mintys kyla. Tai gali būti prisiminimai, kurių šiaip neatsimenate, kažkada patirtos emocijos ir su jomis susieti įvykiai, kuriuos dabar iššaukia panašios situacijos. Gali būti ir atsiminimai, su kuriais nesisieja jokios emocijos, ir tik po to, užrašius mintis ir tasiminimą, gali kilti emocija su juo susijusi. Galimi scenarijai - labai įvairūs.
Jei ilgai rašote, galite pastebėti elgesio schemas, kurios kartojasi esant tam tikroms aplinkybėms ar apėmus tam tikram jausmui. Pavyzdžiui grįžus namo, būtinai įsijungti televizorių, nes kitaip apima nerimo jausmas. Arba to pačio žurnalinimo metu, jei apėmus nemalonioms emocijoms, patraukti link šaldytuvo.
Žurnalinimas, tai, galima sakyti, rašymo terapija, nes užrašydami tai kas svarbu, perkeliate jausmus ant popieriaus. O po kurio laiko, perskaitę, galite pažvelgti į juos iš šalies. Kartais gali atrodyti, kad tai ne jūsų rašyba (ypač, jei jau įpratote rašydami įsijausti). Taip pamatysite savyje kitokį žmogų, kuris jums gali pasirodyti kol kas nepažintas... ir tai gali būti jūsų tikrasis aš. Arba priešingai – pamatysite kiek netikro aš (gynybos) jumyse gyvena.
Mano nuomone, žurnalinimas, tai vienas iš pačių patogiausių, labiausiai prieinamų, ir paprasčiausių būtų prisikasti prie savo tikrojo aš. Tai trunka ilgai, bet jei darote tai nuosekliai, būdami atviri su savimi ir drąsūs, ilgainiui tai duos puikių rezultatų – labiau save pažinsite, todėl būsite laimingesni, sąmoningesni.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.