2014 m. kovo 7 d., penktadienis

Man – depresija. Ką daryti?

Depresija. Dažnas žodis ir reiškinys, sutinkamas beveik kiekvieną dieną. Pradedant apibūdinimais – depresyvi muzika, depresiška nuotaika, darbas nuo kurio kyla depresija... baigiant diagnoze – „jums - klinikinė depresija.“ Apie depresiją daug rašoma – kaip ją įveikti, kokius medikamentus vartoti, kaip ji įtakoja gyvenimą. Dažniausiai apie depresiją kalbama kaip apie ligą, kuri gali būti išgydoma vaistais, ir kuri apibūdinama kaip „kylantis dėl gyvenimo aplinkybių“ cheminis smegenų disbalansas. Tikrai, depresija gali atsirasti dėl tam tikrų ligų sukelto monoaminų (smegenų chemikalų) trūkumo (Adisono ligos, Laimo ligos, išsėtinės sklerozės, insulto, diabeto, vėžio, skydliaukės sutrikimų), tačiau tai yra daugiau išimtys. Deja, tais dažnais atvejais „cheminis disbalansas“ yra ne depresijos priežastis, o tiesioginė jos pasekmė.

Kodėl depresija kyla?
Atmetus minėtas medicinines priežastis, depresija paprastais žodžiais sakant   yra neišjaustas sielvartas.
Jis gali kilti dėl neseniai gyvenime įvykusių įvykių – artimo žmogaus praradimo, staiga ir labai suprastėjusių gyvenimo sąlygų, kitų skausmingų įvykių gyvenime.
Kita, gerokai dažnesnė depresijos kilmės priežastis – ankstesniųjų, neišspręstų traumų pasekmė. Situacijos ir įvykiai gyvenime iššaukia pasąmonėje esančias traumas, o šios – netiesiogiai veikia mūsų nuotaiką. 

Kas vyksta depresijos metu?
Žinoma, jaučiame depresijos simptomus:
  • kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną jaučiama prislėgta nuotaika,
  • anksčiau džiuginusi veikla dabar nebekelia jokio pasitenkinimo,
  • mitybos sutrikimai – apetito praradimas ar netikėtas jo išaugimas,
  • miego sutrikimai – nemiga ar padidintas mieguistumas,
  • nuolatinis energijos trūkumas, kurį kartais pertraukti trumpi energijos antplūdžiai.
  • malonių emocijų sumažėjimas ir priešingai – nemalonių padidėjimas,
  • padidintas emocinis jautrumas,
  • nuolatinis stiprėjantis ir slegiantis kaltės jausmas,
  • koncentracijos ir protinių pajegumų sumažėjimas,
  • įkyrios mintys apie savižudybę arba bandymas nusižudyti.
Kaip rašiau, dažnai jie yra tik signalas apie mūsų psichikoje vykstančius tam tikrus procesus. Sąmoningai nesuprantame kas vyksta, tačiau iš mūsų pasąmonės trauma vis nori grįžti atgal į mūsų sąmoningą psichologinę ekosistemą. Neišjaustas sielvartas, dėl patirtų traumuojančių įvykių vaikystėje (dažniausiai), bando išsiveržti ir išvaduoti mus nuo emocinės naštos. Tai mūsų psichikos bandymas išgyti – sėkmingas jis bus ar ne, priklauso nuo mūsų pačių.

Kaip atsikratyti depresijos?
Yra du keliai vienas lengvas, kitas - teisingas.
Pirmasis, dabar ypač populiarus ir propaguojamas, – „forgive and forget“ („atleisk ir pamiršk“ angl.). Tai įvairios technikos ar priemonės užsimiršti, išstumti negatyvias mintis, pakeisti nemalonią nuotaiką (būseną), atleisti savo skriaudėjams ir „vėl tapti laimingu žmogumi.“ Priemonės – antidepresantai, technikos – visa, kas padeda nustumti nemalonias nuotaikas ir mintis į šalį, neišsprendžiant esminės priežasties – traumos sukeliančios depresiją. Tai technikos, padedančios disocijuotis – pridengti sielos žaizdą taip, kad šios nesimatytų. Neskauda, reiškia viskas gerai. Beje, kai kurios paminėtos technikos technikos yra naudingos naudojant su antruoju depresijos gydymo metodu, tačiau pabrėžiu – jos tik palaikymo priemonės, ne gydymo.
Pavyzdžiui: medikamentai (mano įsitikinimu naudotini labai ribotai ir tik išskirtiniais atvejais), pozityvus mąstymas, meditacija, sportas, joga, sveika socializacija.
Kita grupė, tai priemonės padedančios tik disocijuotis, jos visiškai nepadeda, o kartais dar labiau žaloja: priklausomybės, užkalbėjimai, burtai ir kita ezoterika, religija, depresijos gydymas vien medikamentais, greita psichoterapija padedanti „užsimiršti“.
Antrasis kelias – sunkus, ilgai trunkantis, skausmingas. Juo einant tenka prisikasti prie esminės priežasties, sukeliančios depresinę būseną – traumos (traumų). Einant šiuo keliu, pasąmonėje paslėpti prisiminimai ir jausmai iškeliami į paviršių ir sąmoningai išgyvenami terapijoje. Emocinei naštai nustojus slėgti, depresija dėl neišjausto sielvarto nebekyla. Tai gerokai ilgiau trunkantis kelias, tačiau pasirinktinas dėl savo tvarumo.
Metaforiškai šie būdai atrodytų taip: depresija tai negyjanti, skaudanti žaizda, kurioje yra įstrigęs svetimkūnis. Pirmas būdas, ją aptvarstyti, išgerti nuskausminamųjų, ir gyventi iki kito karto – kol vėl pradės kraujuoti ar skaudėti. Antrasis būdas – operacija, kurios metu svetimkūnis yra pašalinamas, todėl žaizda gali sugyti ir daugiau nebeatsiveria.
Kaip ir rašiau, šį kelią galima ir, sakyčiau, būtina derinti su depresijos įveikos (emocinio palaikymo) technikomis ir priemonėmis, paminėtomis pirmajame kelyje į išgyjimą.

Supratau, nenoriu gilintis, man tiesiog reikia, kad kuo greičiau neskaudėtų. Ką daryti?
Rasti kas „greitai ir kokybiškai“ gydo depresiją. Taškas.

Suprantu, noriu keisti save taip, kad daugiau tos nesąmonės nebekiltų. Ką daryti?
Tai priklauso nuo depresijos. Jei ji stipri – kreipkitės į kompetetingą psichoterapeutą ar psichologą, jei ne – galite su depresija susidoroti ir patys. Toliau laukia tiesiog darbas – gilinimasis į save, į kylančius nemalonius jausmus, į prisiminimus, į traumas. Kitas žingsnis atradus traumas – sielvartas arba „gedulas“. Jo tikslas – išjausti traumos nešamą sielvartą taip nusimetant slegiančią neišjaustų emocijų naštą, o atskilusią psichikos dalį integruoti atgal į mūsų emocinę visumą. Toks būtų labai trumpas terapijos ar saviterapijos aprašymas.

Kiekvienas mano klientas arba ateina į terapiją su depresija, arba išgyvena ją terapinio proceso metu. Kartais aš net ir pats pasakau: „prasidėjo depresija – judame tinkama linkme.“ Manote džiaugiuosi, kad mano klientai kenčia? Gal esu koks psichologinis sadistas, geriantis savo vargšų pacientų slogią nuotaiką? Priešingai. Depresija rodo, kad tai, kas buvo viduje giliai užkasta ir nejudinama, pagaliau po truputį tampa apčiuopiama. Gal dar neaiškiai, miglotai ir iškreiptai, tačiau tai – pamatinis akmuo statant jaukius Tikrojo “aš” namus.

Sėkmingo gijimo!