Programos aprašymą galite rasti spustelėję nuorodą, tad čia nemanau, kad reiktų plėstis... Labiau norėčiau keliais žodžiais papasakoti apie programos idėją ir užkulisius.
Sakinių užbaigimo pratimus atradau jau daugiau kaip prieš metus. Iš pradžių tiesiog nekreipiau juos dėmesio, manydamas, kad žurnalo rašymas ir savianalizė pranašesni savityros instrumentai – daugiau vietos saviraiškai, galima plėstis, nėra apribojimų, gali rašyti kada nori... Tačiau pabandyti knietėjo. Po poros mėnesių susidūriau su Nathaniel Branden siūloma programa (jos pagrindu sudariau ir "30 savaičių"). Rezultatai mane nustebino – apie save sužinojau daugiau nei tikėjausi. Sakiniai kartais versdavo į save pažvelgti visiškai kitu kampu, kitaip, nei kada būčiau pagalvojęs. Programa tapo ir katalizatoriumi dar daugiau ir rimčiau užsiimti savęs pažinimu. O kadangi pratimus reikėjo atlikti kasdien, ir jie nereikalavo daug laiko, dienomis kai "nieko nesinorėdavo" turėjau paskatą saviugdai skirti nors truputį laiko. Tai buvo šaunu!
Kai savaitės sakinių pradžios būdavo "sunkios", t.y. man nemaloniomis temomis, kartais net fiziškai jausdavau savo dalies, besipriešinančios savęs tyrinėjimui, veikimą. Sau nemalonius klausimus užduoti visad sunku. Dar sunkiau į juos atsakyti ir suprasti, kad, kai kuriais aspektais, gyvenime melavau sau ir kitiems daugiau nei 30 metų. Atrodė, pakeisti to iš viso neįmanoma. Dar pastebėjau įdomų reiškinį: kartais darydamas kokį darbą, veiksmą ar galvodamas, kartais užduodavau sau klausimą: "Jei pratime rašiau, kad noriu atviriau atskleisti savo jausmus ... tai kodėl to nedarau šią akimirką?". Tai nereiškė, jog puoliau demonstruoti savo jausmus, bet kiekvieną kartą susidūrus su situacija, klausimą sau iškeldavau. O vėliau atitinkamai keisdavau ir savo elgesį.
Taip pat šį savityros instrumentą pradėjau taikyti dirbdamas su klientais. Puiku tai, kad klausimai kartais įneša naujų temų saviugdos pokalbiams. Būna, kad klientas ateina su visiškai netikėtomis nei man, nei jam pačiam įžvalgomis.
Rašau taip entuziastingai, tarytum ši programa būtų panacėja visoms asmenybės problemoms gydyti... Taip nėra. Programa, tik nedidelis plyšelis atskleidžiantis mums truputį savęs. Saviugdoje viskas juk gulasi ant mūsų pačių pečių: kiek įdedame pastangų, tiek ir gauname. Iš užsiregistravusių bus tų, kurie sustos programos viduryje, tikrai bus ir tokių, kurie numes ją po pirmų trijų savaičių, bus ir tokių, kurie užsisakys ją ir net nepradės. Mano patarimas – kad ir kas nutiktų, nekaltinkite savęs, nepulkite. Padarykite pertrauką, išsisaugokite savaitinius laiškus ir pradėkite, kai būsite pasiruošę. Visi mes žmonės, ir visi esame netobuli, galime paslysti. Galų gale... "klysti – žmogiška".
Dar truputis žodžių tiems, kam įdomu techninė programos dalis. Idėja padaryti viešai prieinamą programą, gimė prieš porą mėnesių. Ją rutulioti pradėjau iš karto. Žinojau, kad reiks nemažai padirbėti (taip iš tiesų ir buvo), išspręsti techninių klausimų, skirti laiko apmąstymui. Norėjau kad programa būtų prieinama kuo didesniam ratui žmonių, tad nutariau ją padaryti nemokamą, nors savų resursų (ir laiko ir pinigų) teko investuoti. Ilgokai galvojau kaip geriausiai padaryti techninę dalį, išbandžiau keletą variantų, kol priėjau prie optimalaus sprendimo, deja, mokamo. Todėl ir atsirado nuoroda, į rėmimą. Prie turinio taip pat praleista bent pora savaičių: kuriuos sakinius dėti, kaip juos surikiuoti, kurių temų reikia, o kurių ne, kaip teisingai ir suprantamai aprašyti viską. Paskutinė savaitė buvo itin įtempta, nenorėjau visko nukelti paskutinei dienai, ir man pavyko! (Tikiuosi, kad programos dėka pagerinau savo gebėjimą valdyti projektus.)
O dabar ... dabar jums beliko išbandyti. Ir jei norite, išsakyti savo nuomonę komentaruose arba Facebook grupėje. O man ... sėsti prie kitų, jau suplanuotų saviugdos instrumentų kūrimo.
P.S. Aš laimingas :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.