Galiu drąsiai
pasakyti, kad šie metai man buvo kupini pokyčių. Jų buvo visose
mano gyvenimo sferose – pradedant darbu, pereinant į asmeninį
gyvenimą ir baigiant santykiais. Į nesigilinant į detales, noriu
pasakyti: tai nebuvo vien malonūs, teigiami pokyčiai. Įvyko ir
daug nemalonių (neigiamų) dalykų, jų pasekmes tebejaučiu
šiandien ir greičiausiai jausiu dar ne vienerius metus.
Kaip bebūtų, mano ar
jūsų gyvenime, apie pokyčius kalbama dvejopai. Vieni sako:
„Pokyčiai visada į gera, net jei jie ir blogi.“ Yra ir kitas,
visiškai priešingas, berods, kinų prakeiksmas linkint bloga:
„Linkiu tau gyventi pokyčių metais.“ Taigi, ar pokyčiai yra
gerai, ar blogai?
Asmeniškai man
pokyčiai padėjo suprasti ir išgryninti sau keletą dalykų: kas
man iš tikro patinka gyvenime, kokie žmonės mane supa, koks aš
būnu ekstremaliai stresinėse situacijose, galų gale, dar kartą
suvokti, koks vertingas yra gyvenimas.
Kodėl, rodos nemalonus
dalykas, – neigiami pokyčiai gali būti naudingi? Pagrindinė
nauda – galimybė pažvelgti į save iš kitos pusės, pamatyti
savo Aš tokį, kurio anksčiau negalėjome pastebėti, arba
pastebėjimai buvo grynai teoriniai. Žinoma, galima teoretizuoti
apie savo emocines būsenas, saugiai (be emocinio ryšio) kapstantis
po praeitį ir žvelgti į savo traumas, tarytum laboratorinėje
aplinkoje. Iškilus gyvenimiškoms situacijoms, dažniausiai tos
teorinės žinios prapuola ir į sceną įžengia mūsų įprasti
elgsenos modeliai. Neretai iš klientų girdžiu skundus irpriekaištus sau: „aš stengiausi ______ tačiau man nieko neišėjo,
elgiausi kaip visada“. Vietoje brūkšnelių galite įsirašyti
įprotį, būdo bruožą, savybę, kuriuos norite išgyvendinti iš
savo elgsenos.
Situacija, kai
išgyvename nemalonius laikus, naudinga tada, kai galime, nors labai
trumpam, į ją pažvelgti iš šono, įvertinti tarytum ji vyktų ne
su mumis ir ne dabar, o po to, saugesnėje aplinkoje prisiminti ir
analizuoti. Padarius išvadas žengti tolimesnius žingsnius link
sąmoningumo – keistis, gydytis traumas, ar nedaryti nieko, jei mus
tenkina rezultatas.
Kai kurios situacijos
gali būti labai ekstremalios, gali traumatizuoti ar retraumatizuoti.
Tačiau dauguma šiandieną stresą keliančių aplinkybių ar
įvykių, objektyviai žiūrint, nėra itin grėsmingi, o kai kurie
jų – mums, suaugusiems žmonėms, nekelia visiškai jokios
grėsmės. Iš tikro bijo mūsų dalys, mūsų emocinis aš,
gyvenantis mumyse kaip vaikas. Į situaciją pažvelgę vaiko akimis,
o po to suaugusiojo – pamatytume dvi visiškai skirtingas
perspektyvas.
Manau, svarbiausias
žingsnis neigiamų pokyčių metu, būtų įvertinti tą dviejų
požiūrių skirtumą. Jis gali tapti kertiniu akmeniu dedant stresą
keliančių situacijų įveikai (coping – angl.) pamatą.
Jei nematome situacijos objektyviai, tai nepastebime skirtumo tarp
mumyse esančio vaiko ir suaugusiojo požiūrių, o tada nebeteks
prasmės visos streso valdymo technikos, meditacijos, savęs
įtikinėjimai, galų gale pripratimas prie baimės , kylančios iš
pasikeitusių aplinkybių. Neįsisąmoninę kas pokyčiuose mums
kelia baimę, iš esmės taip ir liekame nieko nesupratę. Jei ta
baimė ilgainiui sumažėja, nepadidėjus sąmoningumui, liekame
tiesiog pripratę prie situacijas arba išmokę gabiai save
apgaudinėti. Ar verta? Renkatės jūs.
Išties, svarbu pamatyti priežastį kodėl pokyčiai svarbūs. Bet turbūt dar svarbiau tiems pokyčiams duoti KELIĄ.
AtsakytiPanaikintiKitaip tariant, pradėti kažką keisti, jei keisti išties nori. (Jei nenori - nėra reikalo ir keisti).
Visai nesenai apie tai net rašiau plačiau: "Didžiausia klaida kurią tu gali padaryti", http://debesyla.lt/pradek/